Latvija priimtų NATO branduolinius ginklus, jei Aljansas nuspręstų, sako prezidentas

Latvija paremtų branduolinių ginklų dislokavimą savo teritorijoje, jei NATO priimtų tokį sprendimą, trečiadienį spaudos konferencijoje žurnalistams sakė prezidentas Edgars Rinkēvičs, nors teigė, kad šiuo metu jokių tokių derybų nevyksta. Anot jo, Latvijos vyriausybė ir parlamentas priimtų tokį sprendimą, jei NATO jį priimtų, ir šalis neturi jokių teisinių apribojimų, kurie tam trukdytų.

E. Rinkēvičs taip pat sakė, kad Latvija šiuo metu neturi jokių įrodymų, jog Rusija galėtų tiesiogiai įsiveržti į NATO narę; tai jis sakė bendraudamas su žurnalistais po susitikimo su ministru pirmininku Andriu Kulbergu. Jis atkreipė dėmesį į diena anksčiau Estijos patvirtinimą, kad gaisras gynybos bendrovėje „Milrem Robotics“ Taline praėjusį mėnesį buvo Rusijos specialiųjų tarnybų surengta diversija, ir teigė, kad panašių pranešimų apie Rusijos diversijas pasirodė ir kitose šalyse, o Latvijos institucijos į hibridinių išpuolių, tokių kaip kibernetinės atakos ir diversijos, grėsmę žiūri labai atsakingai.

Latvija neturi jokių konstitucinių ar teisinių kliūčių priimti branduolinius ginklus, sakė E. Rinkēvičs. Dėl to ji yra kitoje padėtyje nei Lietuva, kurios konstitucija šiuo metu draudžia masinio naikinimo ginklus ar užsienio karines bazes jos teritorijoje; Lietuvos parlamentas Seimas šį mėnesį po pateikimo pritarė šio draudimo panaikinimui.

E. Rinkēvičs teigė, kad kai Latvija 2003 metais ruošėsi įstoti į NATO, kiekviena valstybė narė patvirtino, jog jai nekils jokių apribojimų dalyvauti visame Aljanso kolektyvinio saugumo mechanizme, įskaitant ir jo branduolinio atgrasymo sistemą. Latvija jau dabar yra po NATO branduoliniu skėčiu, kurį užtikrina Jungtinės Valstijos ir Jungtinė Karalystė, sakė jis.

Paklaustas apie Didžiosios Britanijos pasiūlymą užtikrinti branduolinę apsaugą Jungtinės ekspedicinės pajėgos, kuriai priklauso Baltijos šalys, Šiaurės šalys ir Nyderlandai, narėms, E. Rinkēvičs teigė, kad Latvija į papildomas saugumo priemones žiūri teigiamai, kartu pabrėždamas, jog jos lieka platesnės NATO politikos dalimi.

Britų pasiūlymas buvo aptartas pirmadienį, kai Karališkojo laivyno vadas generolas Gwynas Jenkinsas lankėsi Suomijoje ir susitiko su Suomijos parlamento gynybos komiteto pirmininku Heikki Autto, kuris sakė, kad Suomija patektų po branduoliniu skėčiu, kurį garantuoja Atlanto vandenyne patrulio vykdantys povandeniniai laivai, remiantis Suomijos naujagentūros STT pranešimais. Naujoji Jungtinės ekspedicinės pajėgos kovinė vienetų grupė, vienijanti dešimt šalių, įskaitant Latviją, ir turinti būti patvirtinta lapkričio mėnesį, turės savo karo meto gynybos planus, teigiama pranešimuose.