Prancūzija teigia, kad europiečiai dalyvaus Rusijos ir Ukrainos derybose Abu Dabyje

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Noëlis Barrot sekmadienį, lapkričio 8 d., pranešė, kad Europos šalys, įskaitant Prancūziją, dalyvaus Rusijos ir Ukrainos pareigūnų derybose, kurios pagal JAV tarpininkavimą prasidės antradienį Abu Dabyje. „Europiečiai bus tinkamai atstovaujami, o Prancūzija bus Abu Dabyje ir dalyvaus šiose derybose“, – sakė jis radijui RTL ir televizijai „Public Sénat“ bei pridūrė, kad pats nedalyvaus ir dar negali pasakyti, kas atstovaus Prancūzijai.

Iki tol lapkričio 10 ir 11 dienomis suplanuotos derybos buvo apibūdinamos kaip trišaliai Ukrainos, Rusijos ir Amerikos pareigūnų susitikimai. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis yra sakęs, kad su Europos saugumu susiję klausimai turi būti aptariami dalyvaujami Europos valstybėms. Italijos premjerė Giorgia Meloni paragino paskirti specialų ES pasiuntinį šioms deryboms, kad, jos žodžiais tariant, „Europa nebūtų pasmerkta nereikšmingumui“; šį raginimą palaikė ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa, teigęs, kad ES dalyvavimas turi leisti bendrijai „perduoti aiškią ir vieningą žinutę“ bei apginti savo interesus.

Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas teigė, kad Europos dalyvavimas galiausiai bus būtinas diskusijose dėl žemyno ateities saugumo sistemų, tačiau atmetė Europos dalyvavimą pačiose trišalėse derybose Abu Dabyje, remdamasis nauj агентūrа „Agerpres“, pranešė portalas Realitatea.md. Rusijos delegacijai derybose vadovaus prezidento Vladimiro Putino padėjėjas Vladimiras Medinskis, joje taip pat dalyvaus užsienio reikalų viceministrai Sergejus Riabkovas bei Michailas Galuzinas ir Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo atstovai, o S. Riabkovas dalyvaus pirmą kartą, pranešė NV.ua.

J. Barrot teigė nežinąs detalių apie tai, ką JAV prezidentas Donaldas Trumpas turėjo omenyje, kai po susitikimo su Rusijos pasiuntiniu Kirilu Dmitrijevu jis prognozavo, kad „svarbus susitarimas“ su Rusija yra arti ir gali „apimti visą Europą“. J. Barrot sakė, kad joks susitarimas, turintis pasekmių Europos saugumo architektūrai, negali būti suprojektuotas ar net aptartas be Europos dalyvavimo. Atskirai JAV prezidento pasiuntinys Jaredas Kushneris teigė, kad Vašingtonas ir kelios Europos valstybės Briuselyje aptarė platesnės Europos saugumo architektūros poreikį – ši idėja sukėlė Kyjivo ir Europos sostinių susirūpinimą, kad sprendimai priimami be jų tiesioginio dalyvavimo.