Prancūzija dėl prekybos centrų šaldytuvų kibernetinės atakos kaltina Irano Revoliucinę gvardiją

Prancūzija apkaltino Irano Islamo revoliucinės gvardijos korpusą surengus kibernetinę ataką, dėl kurios spalio mėnesį sugriuvo šaldymo sistemų veikimas maždaug 700-uose Prancūzijos prekybos centrų, pirmadienį pranešė užsienio reikalų ministras Jean-Noël Barrot. J. N. Barrot teigė, kad Irano ambasadorius Paryžiuje buvo iškviestas protestuoti dėl to, ką jis pavadino „beprecedentio masto ir agresyvumo“ išpuoliu.

Ataka, surengta spalio 11–12 d. naktį, prekybos centrų šaldytuvuose ir šaldikliuose temperatūrą pakėlė iki 50 °C, remiantis „Observador“ informacija, sugadino maistą ir sukėlė gaisrus kai kuriose parduotuvėse, įskaitant „Intermarché“ tinklo parduotuves. J. N. Barrot tai pavadino pirmąja didelio masto sabotažo tikslais įvykdyta kibernetine ataka Prancūzijos teritorijoje.

Paryžiaus prokurorė Laure Beccuau paskelbė apie teisinį tyrimą, nukreiptą prieš „Shahid Kaveh“ – su Revoliucinės gvardijos elektronikos ir kibernetiniu centru susijusio kibernetinių atakų padalinio – vadovą ir jo du pavaduotojus, o jų atžvilgiu buvo paprašyta išduoti tarptautinius inercinius arešto orderius. Tyrėjai teigė, kad ataka turėjo šiam padaliniui būdingą braižą: persų kalbos vartojimą ir IP adresus, nurodančius įrenginius Irano viduje.

Prokurorų teigimu, įsilaužėliai perėmė „Danfoss“ ir „Dixell“ pagamintos šaldymo valdymo programinės įrangos nuotolinį valdymą, sukeldami nenormalius, neribotus atitirpinimo ciklų veiksmus ir išjungdami temperatūros įspėjimo sistemas, kurios paprastai būtų perspėjusios darbuotojus.

J. N. Barrot teigė, kad Prancūzija sieks Europos Sąjungos sankcijų už tai atsakingiems asmenims ir imsis tolesnių viešų bei neviešų atsako priemonių. ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas teigė, kad šis klausimas bus aptartas lapkričio 16 d. vyksiančioje bloko Užsienio reikalų taryboje, ir kad ES atsakas turėtų būti „stipresnis“, jei bus patvirtinta, jog išpuoliai yra Irano darbas.

Nuo spalio vidurio panašūs išpuoliai prieš prekybos centrų ir maisto pramonės įmonių šaldymo sistemas sudrebino ir kitas Europos šalis, įskaitant Vokietiją, kur nukentėjo parduotuvės Enepe-Ruro rajone, Vupertalyje ir Miunsterlando regione, taip pat Belgiją, Liuksemburgą, Švediją, o pastarosiomis dienomis – Šveicariją. Lapkričio pradžioje per panašų išpuolį buvo nusitaikyta į Prancūzijos kraujo banką. J. N. Barrot nepatikslino, ar Iranas yra atsakingas už išpuolius už Prancūzijos ribų, o tyrėjai kol kas nerado jokių konkrečių įrodymų, rodančių į kitus nusikaltėlius.

Vokietijos saugumo tarnybos dar nepriskyrė atsakomybės už išpuolius prieš parduotuves Vokietijoje, pareigūnai teigia, kad bylas nagrinėja šalies Jungtinis hibridinių grėsmių gynybos centras. Europos Komisija pranešė esanti tiesioginiame kontakte su nacionalinėmis institucijomis ir valstybių narių kibernetinės krizės tinklu, kuris, anot jos, padeda koordinuoti informacijos keitimąsi, kadangi nukentėjo kelios šalys.