ISW teigia, kad Rusija pasinaudojo Estijos veiksmais prie sienos, kad apkaltintų NATO eskalacija

Valdančiosios Rusijos partijos įstatymų leidėjai nurodo pranešimus, kad Estija stiprina savo gynybą prie sienos, kaip, jų teigimu, įrodymą, jog būtent NATO kursto konfliktą su Maskva, spalio 5 dieną paskelbtoje apžvalgoje nurodė Karo studijų institutas (ISW). Realybėje, nurodė ISW, tai Rusija kariauja plataus masto karą prieš Ukrainą ir grasina Europos valstybėms, taip pat ir branduoliniais ginklais.

Analitikai įvardijo partijos „Vieningoji Rusija“ Valstybės Dūmos narį Aleksandrą Asafovą, kuris pasinaudojo „Financial Times“ pranešimu apie Estijos karių judėjimą ir apkaltino Baltijos šalis didinant „eskalaciją“ su Maskva. Dūmos Gynybos komiteto kolegą Andrejų Kolesniką nuėjo dar toliau, pavadindamas Estijos ir Suomijos pajėgų dislokavimą prie Rusijos sienų „provokuojančiu“ ir įspėdamas apie nenurodytas atemagietes priemones, remdamasis ISW, pranešė institutas.

Kaip rašo „Financial Times“, Estija nuolatkelia karius arčiau Rusijos sienos ir įsigyja ginkluotės, galinčios pasiekti taikinius giliai Rusijos teritorijoje, ruošdamasi galimam puolimui. ISW teigimu, Estijos karinė vadovybė nemano, kad Maskva nori visiško karo su NATO, tačiau mano, kad Rusija ruošiasi konfliktui būtent su Baltijos valstybe, o tarp svarstomų scenarijų yra ir ribotas sausumos įsiveržimas.

Tuo tarpu prezidentas Vladimiras Putinas tvirtina, kad Maskva „nesirengia“ karui su Europos valstybėmis, nors ir apkaltino tris Baltijos šalis „pažeidinėjant rusakalbių gyventojų teises“, pažymėjo ISW.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas spalio 6 dieną sakė, kad Maskva žino apie pranešimus, jog NATO rengia puolimo prieš Rusiją planą, ir „laiko ranką ant pulso“, o valstybės prioritetu nurodė grėsmių iš „vakarų kaimynų“ prevenciją, interviu „Interfax“ sakė jis. Jis pakartojo prezidento V. Putino Valdajaus klube išsakytą pastabą, kad bet koks išpuolis prieš Kaliningradą ar bet kurį kitą Rusijos regioną sulauktų tokio paties atsako.

Rusijos pajėgos pastarosiomis savaitėmis taip pat suintensyvino išpuolius prieš Ukrainos pasienio punktus su Moldova, Rumunija ir Lenkija, remdamasi ISW vertinimu, pranešė Ukrainos leidinys NV. Spalio 5 dienos rytą Rusijos sviedinys pataikė į autobusą, stovėjusį prie Palancos-Majakų-Udobno patikros punkto prie Moldovos sienos, ir sužeidė pasieniečių, pranešė NV. Ankstesnės atakos naktį į rugsėjo 1 dieną apgadino Orlivkos keltų perkėlą prie Rumunijos sienos ir degalinę prie Jahodyno punkto Lenkijos pasienyje rugsėjo 13 dieną, apgadindamos stotį ir kelis sunkvežimius, sakė Volynės muitinės atstovė spaudai Valentina Černyš. Rugsėjo 28 dieną reaktyvinis dronas vėl smogė Lenkijos pasienio zonai Volynės srityje, apgadindamas patikros punkto pastatą.

Moldovos gynybos ministerija užfiksavo šešis nesankcionuotus orlaivių įsiskverbimus tik spalio 3 dieną, įskaitant tris raketas ir du dronus, kurie sprogo ant žemės keturiuose rajonuose, po to, kai Ukrainos oro pajėgos pranešė apie Rusijos reaktyvinio drono ir raketos ataką Odesos srityje, besiribojančioje su Moldova. Remiantis NV cituojamu ISW vertinimu, Moldovos oro erdvė nuo 2022 metų vasario buvo pažeista mažiausiai 20 kartų, o nuo rugpjūčio – dešimt kartų.