Leipcigo drono bomba atitinka platesnį Rusijos diversijų modelį, teigia pareigūnai

Vokietijos federalinė policija mano, kad rugpjūčio 4 dieną Leipcigo oro uoste Ukrainos lėktuvo sparną kliudęs dronas gabeno savadarbę bombą: sandarią skardinę, prikimštą sprogmenų ir su metaline plokštele, kurioje įspaustos septynios apskritos įovos. Įtaisas nukrito ant kilimo ir tūpimo tako nepažeistas, o nesusprogo, remiantis tyrimo medžiaga, su kuria susipažino „Axel Springer“ pasaulinis reporterių tinklas (Axel Springer Global Reporters Network), todėl tyrėjams atsirado reta proga išnagrinėti bombą iš pasibaigusio bandymo surengti išpuolį, o ne tik jo padarinius.

Šis įtaisas labai primena sprogmenis, aptiktus paslėptose slėptuvėse Lietuvoje. Remiantis Lietuvos kriminalinės policijos biuro dokumentais, 2024 metų rugpjūtį Kauno tyrėjai kapinėse rado maišelį su dviem skardinėmis, ant kurių buvo užrašyta, kad tai kukurūzai, sureagavę į Lenkijos gautą pranešimą apie Ukrainos pilietį, įtariamą dirbant Rusijos žvalgybai. Teismo ekspertizės tyrimai parodė, kad skardinėse iš viso buvo 968 gramai sprogmenų, kurių kiekvienas atitiko maždaug 700 gramų trinitrotoluono (TNT). Daugiau sprogmenimis pripildytų skardinių buvo rasta kitose Lietuvos vietose 2025 metų sausį ir birželį, o keturiose iš jų buvo metalinės plokštelės su tokiu pačiu apskritų įovų raštu; Lietuvos teismo ekspertizės centras nurodė, kad jos, labai tikėtina, buvo pagamintos tuo pačiu įrenginiu.

Du Vakarų saugumo pareigūnai, kalbėję anonimiškai, teigė, kad įtaisų panašumas atitinka kitus įrodymus, įskaitant kelionių įrašus ir įtariamus logistikos maršrutus, siejančius šiuos atvejus su platesnio masto Rusijos žvalgybos operacija. Trys vyresnieji Vokietijos ir Europos saugumo pareigūnai teigė, kad šią kampaniją daugiausia vykdo Rusijos karinė žvalgybos tarnyba GRU, o jos centre yra 29155-asis dalinys, kurį jie siejo su destabilizacijos operacijomis Europos šalyse.

Vokietijos institucijos įtaria Latvijos ir Rusijos pilietybę turintį Olegą Levuškiną padėjus pasiruošti Leipcigo išpuoliui. Vyresnėsis Vokietijos saugumo pareigūnas ir „Axel Springer“ pasaulinio reporterių tinklo peržiūrėti tyrimo dokumentai apibūdina jį kaip su GRU susijusį logistikos operatyvininką, palaikantį ilgalaikius ryšius su vyresniaisiais Rusijos karinės žvalgybos pareigūnais. Remiantis Vokietijos tyrimų bylų buvimo vietos duomenimis, tyrėjai mano, kad jis per Turkiją nuvyko į Berlyno Brandenburgto oro uostą ir liepos 27 dieną ten išsinuomojo automobilį; jie mano, kad sprogmenys į Vokietiją pateko per Bulgariją ir Serbiją.

Serbijoje du vyrai, kuriuos Juodkalnijos leidinys „Vijesti“ įvardijo kaip Danilo B. ir Slobodaną Đ., buvo sulaikyti birželio 11 dieną netoli Suboticos, prie Vengrijos sienos, o Vokietijos žiniasklaida juos apibūdino kaip vienkartinius Rusijos agentus, įtariamus planuojant diversijas Vokietijoje. „Vijesti“ pranešimu, Suboticos teismas pratęsė jų suėmimą iki gruodžio 9 dienos, o Vokietijos tyrėjai nagrinėja galimus ryšius tarp šios poros ir Leipcigo bylos įtariamųjų. Suboticos prokurorai atskirai tyrio septynis žmones, įtariamus Serbijoje įsigijus ir laikčius sprogmenis, sprogstamuosius įtaisus bei dronus, skirtus gabenti į Europos Sąjungos šalis.

Vokietijos laikraštis „Bild“, remdamasis „Vijesti“, pranešė, kad Leipcige rasta bomba taip pat atitinka DNR pėdsakus, anksčiau nustatytus ryšium su 2024 metų liepos 20 dieną kilusiu gaisru DHL logistikos centre Leipcige. Vokietijos vyriausybė paskelbė laikanti Rusiją atsakinga už bandymą įvykdyti išpuolį Leipcigo oro uoste, o Maskva tai neigė. Rusijos ambasada Berlyne pranešė, kad ji „griežtai atmeta nepagrįstus kaltinimus“ dėl Rusijos dalyvavimo Leipcigo incidente ar kitoje diversinėje veikloje.