Rutė sako rimtai nevertinantis Rusijos branduolinio grasinimo Kaliningradui
NATO vadovas Markas Rutė sako, kad aljansas tiesioginio pavojaus nepatiria, o Bulgarijos prezidentas ir ES gynybos vadovas susikirto dėl to, kaip reaguoti į Rusiją.
Atnaujinimas ·
Atnaujinta remiantis naujais mūsų šaltinių pranešimais.
Automatiškai išversta iš originalo anglų kalba; pagrindinė yra angliška versija.
Kremlius trečiadienį patvirtino, kad Rusija išsiuntė NATO įspėjimą, susijutinį su Kaliningrado anklavu, o prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas teigė, jog juo siekiama priminti „karštoms galvoms Europoje“ Maskvos poziciją. NATO generalinis sekretorius Markas Rutė tuo metu Briuselyje vykusiame „Euronews“ gynybos viršūnių susitikime sumenkino šį įspėjimą, sakydamas, kad aljansas nepatiria jokio tiesioginio pavojaus, ir apkaltino Rusiją bandymu nukreipti dėmesį nuo nesėkmių Ukrainoje.
M. Rutė teigė, kad NATO vertinimas dėl grėsmės pastarosiomis savaitėmis ir mėnesiais nepasikeitė ir kad aljansas jau seniai pasiruošė tokio pobūdžio scenarijui bei išlieka pajėgus apginti bet kurią savo narių teritorijos dalį.
Jo komentarai paskambėjo po to, kai Rusijos ambasada Belgijoje išsiuntė NATO oficialų įspėjimą, kad Maskva panaudos visus turimus ginklus, įskaitant branduolinius, kad sutrukdytų aljansui atkirsti Kaliningradą nuo likusios Rusijos teritorijos dalies. M. Rutė atsisakė smulkiau dėstyti laiško turinį, nurodydamas, kad tai turi padaryti pati Rusija. NATO atstovė spaudai Allison Hart patvirtino, kad aljansas išsiuntė rašytinį atsakymą, kuriame pažymėjo, jog NATO yra gynybinis aljansas ir jokia jo veikla nekelia grėsmės Rusijai.
Rusijos ambasados mažiausiai trijose Europos šalyse pastarosiomis dienomis paskelbė panašius pareiškimus, kuriuose kaltino NATO didinant įtampą karinėmis pratybomis ir scenarijais, susijusiais su Kaliningradu, pranešė „Die Presse“. Aukštas Europos gynybos pareigūnas įspėjimą pavadino rimtu, sakydamas, kad tai yra pirmas toks Maskvos grasinimas nuo Šaltojo karo laikų, pranešė „Reuters“; vienas NATO diplomatas tai apibūdino kaip Rusijos bandymą įbauginti.
Vienas su Rusijos laišku supažindintas NATO diplomatas jį apibūdino kaip vadovėlinę rusų propagandą, kuria siekiama įbauginti sąjungininkių visuomenės nuomonę, kad ši atsisakytų paramos Ukrainai, kartu visą atsakomybę už bet kokią eskalaciją suverčiant NATO. Antrasis aljanso diplomatas teigė, kad Rusija linkusi paspartinti savo retoriką tada, kai ji pati yra labiausiai kalta arba praranda pozicijas.
Bulgarijos prezidentas Rumenas Radevas, taip pat kalbėjęs viršūnių susitikime, paragino Europos valstybes pradėti dialogą su Rusija, kad būtų užkirstas kelias branduotinei atakai, ir kartu atmetė Kremliaus retoriką; pasak jo, Rusija gali būti linkusi panaudoti, kaip jis išsireiškė, branduolinę kortą, jei pasijus į kampą įremta. ES gynybos komisaras Andrius Kubilius atmetė tokį požiūrį, įspėdamas, kad dialogas galėtų paskatinti V. Putiną ir pakenkti Ukrainai, bei nurodė, kad Rusijos pozicija išlieka tokia, jog Ukraina turi pasiduoti.
M. Rutė paragino Rusiją atsisakyti to, ką jis įvardijo kaip nepadedančius branduolinius signalus, ir sustabdyti karą prieš Ukrainą, kurį jis apibūdino kaip neišprovokuotą agresiją. Jis atmetė bet kokią realios branduolinės eskalacijos prieš Baltijos šalis galimybę, teigdamas, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neturi jokių galimybių nugalėti aljanso karine prasme, ir pridūrė, kad bet kokiam Rusijos žingsniui Suomijos, Lenkijos ar kitos NATO šalies atžvilgiu turėtų būtinai praeiti karinis pajėgų telkimas.
M. Rutė nurodė, kad Rusijos nuostoliai mūšio lauke siekia maždaug 43 000 karių per mėnesį žuvusiais arba sunkiai sužeistais, ir sakė, kad Ukrainos karinė padėtis smarkiai pagerėjo palyginti su padėtimi prieš metus, tebesitęsiant Vakarų paramai. Atskirai jis „Interfax“ teigė besitikįs, kad JAV vadovaujama diplomatija galiausiai pasieks taikaus susitarimo dėl karo, nors ir negalėjo pasakyti, ar tai įvyks iki žiemos, ir pridūrė, kad susitarimo pasiekimui reikia abiejų pusių kompromiso, o V. Putinas kol kas neatrodo pasiruošęs to daryti. Remiantis į jo parlamentą teikiamu biudžeto projektu, Rusija taip pat planuoja kitais metais smarkiai padidinti išlaidas gynybai, kad išlaikytų karą.
Ką žinome
- Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas patvirtino, kad Rusija nuntė NATO perspėjimą dėl Kaliningrado, sakydamas, kad juo siekiama priminti „karštoms galvoms Europoje“ apie Maskvos poziciją.
- NATO generalinis sekretorius Markas Rutte teigė, kad aljansui negresia tiesioginis pavojus, ir apkaltino Rusiją bandymu nukreipti dėmesį nuo nesėkmių Ukrainoje.
- Bulgarijos prezidentas Rumenas Radevas paragino pradėti dialogą su Rusija, kad būtų išvengta branduolinio smūgio; ES gynybos komisaras Andrius Kubilius tokį požiūrį atmetė.
- NATO atstovė spaudai Allison Hart patvirtino, kad aljansas nusiuntė Rusijai rašytinį atsakimą, kuriame vadina save gynybiniu aljansu.
- Remiantis biudžeto projektu, Rusija kitais metais planuoja smarkiai padidinti išlaidas gynybai.
- M. Rutte teigimu, Rusijos nuostoliai mūšio lauke siekia apie 43 000 kareivių per mėnesį – žuvusių arba sunkiai sužeistų.
Dar nepatvirtinta
- Tikslus Rusijos dokumente NATO aprašytas scenarijus, įskaitant bet kokius konkrečius branduolinio ginklo naudojimo planus, nebuvo nepriklausomai patvirtintas už originalios Rumunijos ataskaitos („HotNews“) ribų.
Kodėl tai svarbu Europai
Kaliningradas yra smarkiai militarizuotas Rusijos eksklavas prie Baltijos jūros, įsiterpęs tarp NATO narių Lenkijos ir Lietuvan. Perspėjimas dėl šios teritorijos, kurį dabar patvirtino Kremlius, gilina Maskvos ir aljanso žodžių karą tuo metu, kai NATO valstybės kaltina Rusiją vykdant sabotažo ir padegimų kampaniją visoje Europoje. R. Radevo ir A. Kubiliaus nesutarimai tame pačiame viršūnių susitikime rodo, kad Europos ir NATO pareigjonai nėra vieningi dėl to, ar reikėtų įsitraukti į diplomatinį dialogą su Rusija, ar didinti jai spaudą, kol tęsiasi branduolinė retorika.
Atnaujinimai
Atnaujinta remiantis naujais mūsų šaltinių pranešimais.
Atnaujinta remiantis naujais mūsų šaltinių pranešimais.
Bulgarijos atstovas R. Radevas ragina pradėti dialogą su Rusija; ES atstovas A. Kubilius jį atmeta, teigdamas, kad V. Putinas privalo pajusti karą.
Atnaujinta remiantis naujais mūsų šaltinių pranešimais.
Atnaujinta remiantis naujais mūsų šaltinių pranešimais.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas patvirtina, kad Rusija nusiuntė NATO perspėjimą dėl Kaliningrado, kad primintų „karštoms galvoms Europoje“ savo poziciją.
Atnaujinta remiantis naujais mūsų šaltinių pranešimais.
M. Rutte sako, kad Rusijos atakai prieš NATO šalį turėtų praleisti karinis pasirengimas.
NATO patvirtina nusiuntusi Rusijai oficialų rašytinį atsakimą, kuriuo atmeta perspėjimą dėl Kaliningrado, sako atstovė spaudai.
Pirmą kartą paskelbta.
Šaltiniai
Klausimai ir atsakymai
- Ką Kremlius patvirtino apie savo perspėjimą NATO?
- Prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas teigė, kad Rusija nusiuntė NATO perspėjimą dėl Kaliningrado, kuriuo siekiama priminti „karštoms galvoms Europoje“ apie Maskvos poziciją.
- Kaip NATO vadovas M. Rutte reagavo į Rusijos branduolinį perspėjimą?
- M. Rutte teigė, kad aljansui negresia tiesioginis pavojus, ir apkaltino Rusiją bandymu nukreipti dėmesį nuo nesėkmių Ukrainoje.
- Ar Europos lyderiai susitarė dėl atsako?
- Ne. Bulgarijos prezidentas paragino pradėti dialogą su Rusija, kad būtų išvengta branduolinio smūgio, o ES gynybos komisaras tai atmetė, teigdamas, kad V. Putinas turi pajusti karą pačioje Rusijoje.