Jungtinė Karalystė ir Vokietija pasirašė saugumo paktą, skirtą kovai su Rusijos sabotažu

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Andy Burnhamas ir Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas ketvirtadienį paskelbė apie bendrą saugumo partnerystę, skirtą kovai su sabotažu, kibernetinėmis atakomis ir kitomis hibridinėmis grėsmėmis. Tai įvyko per pirmąjį A. Burnhamo ir F. Merzo tiesioginį susitikimą Berlyne.

Remiantis Jungtinės Karalystės vyriausybės pranešimu, pagal šią partnerystę abi šalys keisis informacija ir koordinuos veiksmus, kad stebėtų, atgrasytų ir neutralizuotų grėsmes kritinei infrastruktūrai. „Mūsų priešininkų, ypač Rusijos, hibridinė grėsmė apima Europą ir teritorijas už jos ribų bei kelia pavojų mūsų kolektyviniam saugumui“, – teigiama pranešime.

A. Burnhamas sakė, kad išpuoliai prieš infrastruktūrą, įmones ir demokratijas „nėra tolima grėsmė“ ir kad jie „pasiekia žmonių namus bei darbo vietas“, o visuomenes daro „silpnesnėmis ir labiau susiskaldžiusiomis“. Pasak jo, Britanija ir Vokietija „jungia jėgas, kad aptiktų, paviešintų ir sužlugdytų šią veiklą“.

Kaip pranešė „Frankfurter Allgemeine Zeitung“, abu lyderiai oficialiai ratifikavo Kensingtono sutartį – 2025 metais pasirašytą 27 puslapių dvišalį susitarimą, įsipareigojantį Britanijai ir Vokietijai glaudžiau bendradarbiauti gynybos, saugumo, mokslo, technologijų ir ekonominio augimo srityse. Laikraščio teigimu, jie taip pat susitarė, kad jų gynybos ministerijos apsvarstys galimybę bendradarbiauti kuriant naują naikintuvą, nors sprendimas dėl bendro projekto nebuvo priimtas.

Kaip pranešė „Evening Standard“, F. Merzas ir A. Burnhamas taip pat aptarė bendrą paramą Ukrainai, nestabilumą Artimuosiuose Rytuose ir prekybos kelių, pavyzdžiui, Ormuzo sąsiaurio, sutrikimus. „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ teigimu, F. Merzas pasiūlė gruodžio mėnesį Berlyne surengti Ukrainą remiančios „norinčiųjų koalicijos“ susitikimą.

Vizitas vyksta praėjus mėnesiui po to, kai Britanija išsikvietė vyresnįjį Rusijos diplomatą dėl to, ką ji pavadino „įžūliu ir neatsakingu išpuoliu“. Rugpjūčio mėnesį Vokietijos Leipcigo oro uoste šalia Ukrainos krovininių lėktuvų rastas sprogmenis gabenęs dronas. Dronas nesusprogo ir buvo nukenksmintas; tyrėjai įtaria, kad antrasis dronas netoliese susidūrė su krovininiu lėktuvu, o trečiasis buvo rastas prie oro uosto po 10 dienų. Vokietijos vidaus reikalų ministras Alexanderis Dobrindtas teigė, kad šis išpuolis atitiko „nusistovėjusį Rusijos hibridinių operacijų modelį“ ir kad Vokietija tikisi sulaukti naujų išpuolių prieš save. Maskva paneigė savo dalyvavimą, o prezidentas Vladimiras Putinas apkaltino Vokietiją suklastojus įrodymus.