Kremlius įspėja apie „eskalaciją“, Lietuvai balsavus už branduolinio draudimo sušvelninimą
Lietuvos parlamentas balsavo už tai, kad būtų pradėtas atšaukti konstitucinis draudimas šalyje dislokuoti branduolinį ginklą ir užsienio bazes, o tai sukėlė Kremliaus įspėjimą.
Automatiškai išversta iš originalo anglų kalba; pagrindinė yra angliška versija.
Kremlius antradienį įspėjo, kad preliminarus Lietuvos parlamento balsavimas panaikinti konstitucinį draudimą dislokuoti branduolinį ginklą gali sukelti naują eskalacijos bangą regione.
Kaip pranešė „Euronews“, Lietuvos parlamentas – Seimas – 106 balsais už, 18 prieš ir šešiems susilaikius pritarė Konstitucijos pataisai, kuria siekiama išbraukti nuostatą, draudžiančią masinio hävittämise (mass destruction) – masinio naikinimo ginklus ir užsienio karines bazes Lietuvos teritorijoje. Antrasis balsavimas yra privalomas po trijų mėnesių pertraukos, o galutinio balsavimo tikimasi sausio 12 dieną; bent 94 iš 141 Seimo nario turi jam pritarti abu kartus.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė, kad jei to, ką jis pavadino pirmaujančios NATO šalyje, Jungtinių Valstijų, karinė infrastruktūra priartėtų prie Rusijos sienų, „tai negali būti vertinama kitaip nei žingsnis įtampos eskalavimo link“. Anot jo, tas pats pasakytina ir apie branduolinio ginklo dislokavimą kaimyninės valstybės teritorijoje, o tokie pokyčiai reikštų naują, reikšmingą eskalaciją, pranešė „Digi24“.
Pataisos šalininkai teigia, kad dabartinis konstitucinis draudimas pastato Lietuvą į nepalankią padėtį, palyginti su kitomis NATO narėmis Latvija, Estija ir Lenkija, kurios tokio apribojimo neturi. „Negalime būti mažiau apsaugoti nei kitos NATO šalys“, – sakė Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas, kurį cituoja „Euronews“.
Lietuva ribojasi ir su Rusijos Kaliningrado anklavu, ir su Maskvos sąjungininke Baltarusija. Suomija šių metų pradžioje pati panaikino draudimą turėti branduolinį ginklą, teigdama, jog privaloma užtikrinti, kad jos įstatymai neribotų galimybės vykdyti NATO narės įsipareigojimų, nors ji ir teigė neketinanti pati dislokuoti branduolinio ginklo.
Ką žinome
- Kaip pranešė „Euronews“, Lietuvos parlamentas 106 balsais už ir 18 prieš pritarė Konstitucijos draudimo dislokuoti branduolinį ginklą ir užsienio bazes panaikinimo pradžiai.
- Būtinas antrasis balsavimas, o galutinis sprendimas priimamas sausio 12 dieną.
- Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas perspėjo, kad šis žingsnis kelia naujo eskalacijos rato riziką.
- Lietuvos kaimynės Latvija, Estija ir Lenkija tokio konstitucinio apribojimo neturi.
- Suomija anksčiau šiais metais pati panaikino savo branduolinio ginklo draudimą.
Kodėl tai svarbu Europai
Lietuvos žingsnis atspindi platesnį NATO rytinių ir šiaurinių narių poslinkį, siekiant suderinti savo įstatymus su aljanso branduolinio atgrasymo susitarimais po Suomijos sprendimo anksčiau šiais metais. Rusija sugriežtino savo branduolinę retoriką NATO atžvilgiu, įskaitant grasinimus dėl Kaliningrado anklavo, kuris ribojasi su Lietuva ir Lenkija.
Šios diskusijos vykstai tuo metu, kai kelios Europos šalys, įskaitant Jungtinę Karalystę, Vokietiją, Lenkiją ir Švediją, prisijungė prie Prancūzijos inicijuoto glaudesnio bendradarbiavimo branduolinio atgrasymo srityje, o tai rodo, kaip rimtai Europos vyriausybės vertina Rusijos keliamą grėsmę palei rytinį NATO flangą.
Šaltiniai
Klausimai ir atsakymai
- Dėl ko balsavo Lietuvos parlamentas?
- Konstitucinė pataisa dėl draudimo dislokuoti branduolinį ginklą ir užsienio karines bazes panaikinimo, per pirmąjį balsavimą priimta 106 balsais prieš 18.
- Kaip reagavo Rusija?
- Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas perspėjo, kad šis žingsnis regione kelia naujo eskalacijos rato riziką.
- Kada tikimasi galutinio sprendimo?
- Antrasis parlamentinis balsavimas numatytas sausio 12 dieną, praėjus trijų mėnesių laukimo laikotarpiui.