Suomijos ir Norvegijos lyderiai paskambino Putinui, o Danija kritikuoja „nesuderintą“ žingsnį

Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas ir Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Støre antradienį telefonu kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu daugiau nei pusantros valandos – daug ilgiau nei iš pradžių planuotos 20 minučių. Tai buvo pirmasis tiesioginis V. Putino kontaktas su kuo nors iš Kyjivui besibičiuliaujančių Europos lyderių nuo tada, kai Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas su juo kalbėjosi 2025 metų liepą.

Kaip teigiama bendrame Norvegijos ir Suomijos vyriausybių pranešime, pokalbiu siekta „perduoti Putinui tiesiogines žinutes apie būsimas derybas, kurios padėtų užbaigti karą“. J. Gahras Støre teigė, kad per pokalbį buvo akcentuojama „deeskalavimo svarba“, ir pridūrė, kad karo „kančios ir griovimas darys poveikį kartoms“. Didžiąją pokalbio dalį V. Putinas pasakojo apie istorines konflikto ištakas, o abu lyderiai pasirinko jo netrukdyti, kad galėtų įvertinti, kiek jis rimtai nusiteikęs dialogui su Europa, pranešė „Financial Times“, kuriuo remiasi „Novaya Gazeta Europe“; laikraščio teigimu, tiesioginių paliaubų klausimas beveik nebuvo keltas.

Abiejų šalių lyderiai nurodė nekalbantys visos Europos vardu. Šis skambutis buvo surengtas po spalio 20 dieną Osluje vykusio A. Stubbo, J. Gahro Støres, Ukrainos prezidento Volodymyr Zelensky ir JAV pasiuntinio Steve'o Witkoffo susitikimo. V. Zelensky vėliau teigė esąs dėkingas už išsamų informavimą ir už abiejų šalių paramą Ukrainos diplomatinėms pastangoms, o lyderiai perdavė Putinui, kad išpuoliai prieš Ukrainos energetikos sektorių ir infrastruktūrą turi liautis.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas sumenkino skambučio reikšmę ir prokremliškai žiniasklaidai teigė, kad nebuvo pasakyta nieko naujo ir kad tai tik parodė europiečių norą įsiterpti į derybų procesą. Jis pridūrė, kad karas, anksčiau ar vėliau, greičiausiai tęsis ir tikriausiai paaštrės.

Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen kritikavo šį žingsnį. Danijos transliuotojui TV2 ji sakė esanti „skeptiška“ dėl skambučio, kuris, anot jos, nebuvo suderintas su kitais Europos lyderiais. Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna teigė, kad tik didesnis spaudimas Rusijai privers ją rimtai žiūrėti į derybas, o Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas nurodė, kad apie skambučio nebuvo įspėtas iš anksto ir jo atžvilgiu puoselėja mažus lūkesčius. Norvegijos premjeras atsakė, kad visos šalys partnerės buvo informuotos iš anksto ir po to sulaukė išsamaus paaiškinimo.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas savo kabinetui teigė, kad J. Gahras Støre jį informavo apie pokalbį ir kad Šiaurės šalių lyderių pozicija buvo pateikta labai lojaliu būdu; D. Tuskas sakė, kad po susitikimo Europos lyderiams susidarė nuosaikiai optimistiškas įspūdis apie derybų perspektyvas, nors, turint galvoje aiškiai apibrėžtus Rusijos interesus, jis paragino išlaikyti visišką atsargumą ir budrumą.

Kremlius pranešė, kad V. Putinas abiem lyderiams sakė, jog ES ir NATO konfrontacinė politika, kaip ją vadino Maskva, tik pratęsia kovas Ukrainoje, o teisinga ir ilgalaikė taika įmanoma tik tuo atveju, jei bus visapusiškai atsižvelgta į Rusijos interesus. Visi trys lyderiai palankiai įvertino planus atnaujinti trišales Rusijos, Ukrainos ir Jungtinių Valstijų derybas, kurios tikimasi Abu Dhabie po lapkričio 4 dienos; numatoma, kad viršūnių susitikime dalyvaus JAV specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas ir Jaredas Kushneris, Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Kyrylo Budanovas ir nacionalinio saugumo patarėjas Rustemas Umerovas bei Rusijos karinės žvalgybos vadovas admirolas Igoris Kostiukovas.