JAV ambasadorius prie NATO teigia, kad Vašingtonas iš aljanso nesitrauks

JAV ambasadorius prie NATO Matthew Whitakeris pirmadienį pareiškė, kad Vašingtonas lieka įsipareigojęs ginti Europą ir iš aljanso nesitrauks, net ir Jungtinėms Valstijoms peržiūrint savo karinį buvimą žemyne. „Mes vis dar jus mylime“, – sakė jis Varšuvos saugumo forume.

Kalbėdamas diskusijoje apie JAV remiamą „NATO 3.0“ modelį, M. Whitakeris teigė, kad aljansui būtina modernizuoti savo karinę infrastruktūrą, kad pajėgos ir technika galėtų būti perkeltos iš Vakarų į Rytų Europą, kur labiausiai tikėtinas bet koks būsimas konfliktas. Kaip sritis, kurioms reikia skirti dėmesio pagal Pentagono vykdomą JAV pajėgų išdėstymo Europoje peržiūrą, jis nurodė pasenusias bazes, degalų tiekimo grandines ir susitarimus dėl karių dislokavimo bei paminėjo, kad šį poslinkį aptarė su ES gynybos komisaru Andriumi Kubiliumi.

M. Whitakeris sakė, kad Europa dabar užima ketvirtą vietą tarp Vašingtono strateginių prioritetų – po krašto saugumo, Vakarų pusrutulio ir Ramiojo vandenyno regiono, ir tvirtino, jog JAV ne traukiasi, o prašo sąjungininkų žengti žingsnį į priekį. Jis nepaskelbė jokio sprendimo perkelti ar išvesti Amerikos karius, tačiau sakė, kad Vašingtonas iš naujo vertina savo pasaulinius įsipareigojimus, siekdamas išvengti per didelio savo karinių išteklių ištempimo. Pentagono pajėgų išdėstymo Europoje peržiūrą numatoma baigti gruodį ir ji bus pateikta gynybos sekretoriui Pete'ui Hegsethui; Pentagonas jau gegužę nurodė išvesti apie 5 000 karių iš Vokietijos.

M. Whitakeris sukritikavo sąjungininkus, nevykdančius įsipareigojimų dėl gynybos išlaidų, teigdamas, kad perdavė griežtą žinią Čekijos politiniams lyderiams dėl šalies gynybos išlaidų, siekiančių apie 1,8 proc. BVP ir nesiekiančių NATO 2 proc. kartelės. Jis gyrė Lenkiją, kuri, pasak jo, pagrindinei gynybai skiria 4,7 proc. BVP – tai vienas didžiausių rodiklių NATO. Kartu su juo kalbėjęs A. Kubilius teigė, kad šis pokytis nereiškia, jog Vašingtonas apleidžia Europą, tačiau Europai būtina prisiimti atsakomybę už agresijos atgrasymą savo pačios teritorijoje, ir paminėjo ES pastangas plėtoti apsaugą nuo dronų, palydovinį ryšį bei žvalgybos pajėgumus. A. Kubilius anksčiau prognozavo, kad JAV strateginių karinių išteklių pakeitimas Europai galėtų kainuoti iki 500 mlrd. eurų, o kai kurie ekspertai teigia, jog žemynui gali prireikti papildomų 300 000 karių, jei Vašingtonas toliau mažins karinę paramą.

Lenkijos prezidento patarėjas Marcin Przydacz ir vicepremjeras bei gynybos ministras Wladyslaw Kosiniak-Kamysz forume abu ragino Vakarų Europos sąjungininkus paspartinti gynybos išlaidas, kartu pabrėždami, kad už Europos kolektyvinę gynybą ir toliau turi būti atsakinga NATO, o ne ES.