JAV spaudžia Rusiją dėl Ukrainos saugumo garantijų, Abu Dabyje prasidedant deryboms

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareigūnui sakė esąs arti „didelio, gražaus susitarimo“ dėl Ukrainos, kuris „gali apimti visą Europą“, pranešė BBC, o Abu Dabyje šią savaitę prasidėjo pirmuosius trys šalies taikos derybos nuo vasario mėnesio. Prancūzija, Vokietija ir Jungtinė Karalystė mieste turi savo pareigūnus, tačiau Kremlius tvirtina, kad jie nėra oficialių derybų dalis, kurios, kaip jis reikalauja, lieka griežtai tarp Rusijos, Ukrainos ir Jungtinių Valstijų.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jean-Noel Barrot paneigė šį pasakojimą, sakydamas, kad Prancūzija, Jungtinė Karalystė ir Vokietija „iš tikrųjų bus posėdžių salėje“, pranešė BBC. Ukrainos vyriausiasis derybinininkas Rustemas Umerovas teigė, kad jo delegacija Abu Dabyje kartu su trišalėmis derybomis rengs atskirus koordinavimo susitikimus su Europos partneriais.

Baltųjų rūmų instruktaže D. Trumpas atmetė klausimą apie Rusijos prezidento Vladimiro Putino pakartotinį nesugebėjimą įvykdyti savo paliaubų terminų, nutraukdamas reporterę ir paklausdamas, kurioje žiniasklaidos priemonėje ji dirba, o savo tinklą pavadino „melagingu“ neatsakydamas į klausimą, pranešė „Kyiv Post“. Ukrainos gynybos ministerija atskirai pranešė, kad spalio mėnesį jos pajėgos patyrė rekordinį 54 400 Rusijos karių nuostolių, o tai yra didžiausias mėnesinis rodiklis, kurį Kyjivas pranešė nuo karo pradžios, o prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad Ukrainos laimėjimai mūšio lauke sustiprino jos pozicijas prieš derybas.

Kyjivo pasiūlymą dėl paliaubų, apsiribojančių smūgiais į energetikos infrastruktūrą, Maskva jau atmetė, pranešė Austrijos leidinys „Kronen Zeitung“. Anoniminu norėjęs likti JAV pareigūnas teigė, kad Rusija ir Ukraina privačiai parodė „šiek tiek lankstumo“ dėl Rytų Ukrainos kontrolės, nors abiejų pusių viešosios pozicijos vis dar išlieka labai nutolusios.

Pagrindinis ginčas išlieka Ukrainos Donecko sritis, kurios didžiąją dalį okupuoja Rusija. Maskva nori, kad Kyjivas perleistų tas dalis, kurias jis vis dar valdo, o Ukraina nori įšaldyti dabartinę fronto liniją, kad išlaikytų tas dalis, kurios, jos teigimu, yra gyvybiškai svarbios jos pačios saugumui. JAV pareigūnas teigė, kad šis klausimas nebus išspręstas be išankstinio susitarimo dėl pokario „saugumo architektūros“, įskaitant galimą NATO ir Rusijos tarybos, kuri didžiąja dalimi buvo sustabdyta nuo 2022 metų, atnaujinimą.

Rusijos delegacijai Abu Dabyje vadovauja Kremliaus patarėjas Vladimir Medinskij, į ją taip pat įeina užsienio reikalų viceministrai Sergej Riabkov ir Michail Galuzin, karinės žvalgybos vadas Igor Kostiukov ir generolas Jurij Žigarlovskij. Ukrainos komandai vadovauja R. Umerovas, į ją įeina prezidento kanceliarijos vadovas Kyrylo Budanov, valdančiosios partijos įstatymų leidėjas Davyd Arakhamia ir prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Serhij Kyslytsia.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Johann Wadephul teigė, kad derybos parodys, ar Maskva rimtai žiūri į susitarimą, ir paragino Rusiją atsisakyti savo „maksimalistinių reikalavimų“, kalbėdamas per G7 užsienio reikalų ministrų susitikimą Paryžiuje. Kanados užsienio reikalų ministrė Anita Anand teigė, kad vien derybų surengimas buvo reikšmingas po ilgos pertraukos be tiesioginių derybų. JAV pasiuntinys Jared Kushner teigė, kad Rusijai ir Europai galiausiai reikės tiesioginių savo derybų dėl „platesnių saugumo susitarimų“ kaip bet kokio susitarimo dalies.

V. Zelenskis teigė suderinęs pozicijas su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen prieš derybas ir socialiniame tinkle rašė, kad Kyjivas „daro viską, ką gali, kad trišalis formatas duotų rezultatų“. Jis taip pat atskirai kalbėjosi su Indijos ministru pirmininku Narendra Modi, sakydamas, kad N. Modi ne kartą ragino Rusiją baigti karą ir kad Indija yra pasirengusi padėti sukurti Juodosios jūros koridorius ukrainietiškiems grūdams eksportuoti.