Bulgarija atmeta NATO 4-ąjį straipsnį, Juodojoje jūroje per išpuolį dingus 11 jūrininkų
Prezidentė Iliana Jotova atmetė galimybę šauktis NATO 4-ojo straipsnio dėl antradienį Juodojoje jūroje įvykdytų dronų išpuolių, Bulgarijai pranešus, kad po nuskendusio krovininio laivo katastrofos tebeieškoma 11 jūrininkų.
Atnaujinimas ·
Vienuolika jūrininkų tebėra dingę nuskendus laivui „Azov Concord“ – tai aiškesni duomenys nei ankstesni pranešimai apie vieną išgelbėtą įgulos narį.
Automatiškai išversta iš originalo anglų kalba; pagrindinė yra angliška versija.
Prezidentė Iliana Jotova teigė, kad Bulgarija nesieks šauktis NATO 4-ojo straipsnio dėl antradienį Juodojoje jūroje surengtų dronų išpuolių prieš du komercinius laivus, nes laivai buvo atakuoti šalies išskirtinėje ekonominėje zonoje, o ne teritoriniuose vandenyse, ji sakė transliuotojui „bTV“. Bulgarijos pareigūnai nurodė, kad po nuskendusio laivo tebeieškoma 11 jūrininkų, o 5 buvo išgelbėti.
Su Malta vėliava plaukiojantis, Ukrainai priklausantis laivas „Chelsea 3“, plaukęs iš Turkijos į Moldovą, buvo taranuotas trijų dronų prie Bulgarijos krantų netoli Bjalos miesto, antradienį apie 01:30 vietos laiku, sakė ministras pirmininkas Rumenas Radevas. Visa 15 narių įgula, kurią sudarė 7 Ukrainos ir 8 Azerbaidžano piliečiai, buvo evakuota į Varnos uostą; 6 buvo suteikta medicininė pagalba dėl nesunkių sužalojimų, pranešė Bulgarijos leidinys „Vesti.bg“.
Antrasis laivas, identifikuotas kaip „Azov Concord“, buvo taranuotas netoli Krapeco kaimo ir nuskendo, sakė R. Radevas. Penki įgulos nariai buvo išgelbėti, o 11 tebebuvo dingę, remiantis „The Kyiv Independent“ ir Vokietijos transliuotojo „Tagesschau“ duomenimis – tai aiškesnis aukų skaičius nei pradinis R. Radevo pranešimas apie vieną išgelbėtą įgulos narį.
Bulgarijos užsienio reikalų ministrė Velislava Petrova išpuolius pavadino „visiškai nepriimtinais“ ir tarptautinės teisės pažeidimu bei teigė esanti nuolatiniame ryšyje su ES ir NATO partneriais dėl oro bei jūrų stebėjimo stiprinimo, pranešė „Vesti.bg“. NATO generalinis sekretorius Markas Rutte teigė aptaręs išpuolius su R. Radevu ir nurodė, kad aljansas jau sustiprino savo buvimą rytiniame flange bei irﾄliau koreguos savo atgrasymo bei gynybos priemones, kiek tai bus būtina.
I. Jotova sakė, kad inspektoriai dar nerado drono nuolaužų, pagal kurias būtų galima nustatyti, kas atsakingas, ir kad Bulgarija paprašė Europos jūrų saugumo agentūros atsiųsti povandeninį droną nuskendusiam laivui apžiūrėti. Ji pasiūlė aptarti karinės veiklos Juodojoje jūroje moratoriumą ir paragino glaudžiau koordinuoti veiksmus su Rumunija bei Turkija, siekiant apsaugoti laivybos maršrutus, naudojamus grūdų eksportui, teigdama, kad tarptautiniai Bulgarijos partneriai prieš imdamiesi veiksmų norėjo daugiau įrodymų.
Bulgarija paprašė NATO ir ES techninės pagalbos tiriant išpuolius, o R. Radevas pranešė iškvietęs Rusijos ambasadorių Sofijoje. R. Radevas teigė, kad Bulgarija neturėjo aiškių įrodymų apie tai, kas atsakingas, tačiau ši baigtis buvo naudinga Rusijai. Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha tiesiogiai apkaltino Rusiją, o Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen išpuolius pavadino nepriimtinais ir nurodė, kad už juos atsakingi asmenys privalo sulaukti atsakomybės.
Tai buvo antras toks išpuolis rajone per maždaug savaitę, sakė R. Radevas. Pirmojo metu, spalio 6 d., su Togo vėliava plaukiojęs „Alfa Watan“ nuskendo maždaug per tris minutes po to, kai buvo taranuotas, o jo 12 narių įgula iki šiol dingusi; dronas, galintis padaryti tokią žalą, tikriausiai gabeno didesnę nei 300 kilogramų kovinę galvutę, Bulgarijos transliuotojui „Nova“ sakė Bulgarijos karo akademijos atstovas Dimitaras Nedialkovas. Antrasis laivas per tą išpuolį, su Palau vėliava plaukiojęs „Able“, užsidegė, tačiau visi 18 jo įgulos narių buvo saugiai išgelbėti.
Ką žinome
- Prezidentė Iliana Jotova teigė, kad Bulgarija neaktyvins NATO 4-ojo straipsnio dėl dronų atakų Juodojoje jūroje, nes jos įvyko šalies išskirtinėje ekonominėje zonoje, o ne teritoriniuose vandenyse.
- Laivas „Chelsea 3“ buvo apgadintas trijų dronų netoli Bialos; visi 15 įgulos narių buvo evakuoti į Varna, 6 iš jų suteiktas gydymas dėl lengvų sužalojimų.
- Antrasis laivas „Azov Concord“ nuskendo netoli Krapeco; 5 įgulos nariai buvo išgelbėti, o 11 tebėra dingę be žinios – tai aiškesni duomenys nei ankstesniuose pranešimuose.
- Bulgarijos užsienio reikalų ministrė Velislava Petrova ir NATO vadovas Markas Rutte teigė, kad NATO sustiprino savo buvimą rytiniame flange reaguodama į šiuos įvykius.
- Tai buvo antra tokia ataka maždaug per savaitę; per pirmąją, spalio 6 d., nuskendo laivas „Alfa Watan“ su 12 narių įgula, kuri vis dar dingusi be žinios, o laivo „Able“ 18 įgulos narių buvo išgelbėti.
Dar nepatvirtinta
- Kas įvykdė dronų atakas.
- Likimas 12 dingusių laivo „Alfa Watan“ įgulos narių, nukentėjusio per ankstesnę spalio 6 d. ataką.
Kodėl tai svarbu Europai
Bulgarija nesiriboja su Ukraina ar Rusija, tačiau, būdama NATO narė, ji yra prie Juodosios jūros, kur abi šalys turi didelių uostų ir kur laivyba į Ukrainą bei iš jos praeina arti Bulgarijos vandenų. Jotova pasiūlė aptarti karinės veiklos moratoriumą regione ir paragino Bulgariją, Rumuniją bei Turkiją koordinuoti veiksmus jam apsaugoti. Turkijos laivybos rūmų duomenimis, nuo Rusijos invazijos pradžios Juodojoje jūroje buvo užpulta beveik 230 civilių ir prekybinių laivų, dauguma jų – šiais metais.
Atnaujinimai
Vienuolika jūrininkų tebėra dingę nuskendus laivui „Azov Concord“ – tai aiškesni duomenys nei ankstesni pranešimai apie vieną išgelbėtą įgulos narį.
Bulgarija neaktyvins NATO 4-ojo straipsnio, nes dronų atakos kliudė jos ekonominę zoną, o ne teritorinius vandenis, sako prezidentė.
Pirmą kartą paskelbta.
Šaltiniai
Klausimai ir atsakymai
- Kodėl Bulgarija neaktyvins NATO 4-ojo straipsnio?
- Prezidentė Iliana Jotova teigė, kad dronų atakos įvyko Bulgarijos išskirtinėje ekonominėje zonoje, už jos teritorinių vandenų ribų, todėl Saugumo taryba nusprendė nesiimti šio žingsnio.
- Kiek jūrininkų yra dingę be žinios?
- 11 jūrininkų tebėra dingę po to, kai netoli Krapeco nuskendo laivas „Azov Concord“, o 5 buvo išgelbėti; visa laivo „Chelsea 3“ 15 narių įgula buvo saugiai evakuota, 6 patyrė nesunkius sužalojimus.
- Ar tai buvo pirmoji tokia ataka?
- Ne. Radev teigė, kad tai buvo antroji ataka per maždaug savaitę; per pirmąją, spalio 6 d., nuskendo laivas „Alfa Watan“ ir jo 12 įgulos narių tebėra dingę, o laivo „Able“ 18 narių įgula buvo išgelbėta.